Juo fainiau, kad Leipcige prieš dvidešimtį metų studijavau ir gavau stiprių, galbūt net lemiamų patirčių. Todėl rašydamas vis pagalvodavau anų laikų bičiulius: kas jiems atrodo svarbu, įdomu sužinoti apie lietuvių literatūrą?
Mėginau sudėti į vieną vietą dalykus, kurie išryškėjo svetur vykusiuose skaitymuose ir diskusijose, bet visų pirma -- galvoj kirbėjusius, ko gero, pernelyg akiplėšiškus klausimus – pavyzdžiui, kodėl į Lietuvą atvykęs Gorbačiovas liepė išmesti iš galvos „chutornaja Litva“ idėją? Kodėl lietuviai geresni krepšininkai nei futbolininkai? Ar šiuolaikinę literatūrą galima aprašyti teatriniais terminais?
Paantraštę „Šimtas lietuvių literatūros metų“ pasiūlė redakcija, ir suprantama, kodėl – ji labai tinka prie vasario numerio. Ją priėmiau, nors paskui pagalvojau, kad ji nėra visai tiksli, nes kalbama ne apie vieną LL šimtmetį, o apie šimtmečius. Bet kad ir kaip ten --
P.S. Šiaip šitą „Metų“ numerį verta nusipirkti dėl visai kito teksto – estų klasiko Tuglaso reportažo apie vizitą Lietuvoje, 1938 metais. Pasirodo, pasaulyje esama tokių estų, kurie nepuola tuojau pat aiškinti, kokie lietuviai yra atsilikę ir kaip pas juos viskas iš esmės geriau, o stebi lietuviškus reikalus su simpatija ir supratimu!! Na, bet gal dėl to jis ir klasikas...