Kelis metus viskas buvo okei, ir skladuke dirbant labai praversdavo, ir pasivaikščioti po Rokantiškių laukus išeidavau, o dabar, bliamba, –
Ar kai pernai buvau nuvažiavęs nusipirkti kaliošų, jį nušvilpė pardavėjas, su keistu lietuviškai akcentu šnekėjęs armėnas ar kurdas?
-- o kam jam?
Milžiniškas sandėlys Kirtimuose, vien kaliošai kaliošai kur dairais, kuo ne menas -- gal jis manąjį padėjo tiesiog ant žemės, o paskui netyčia paėmė gretimą?
-- kad labai sunku įsivaizduoti.
Gal veltinis susitraukė nuo drėgmės, kai rūsį buvo užpylę? (neaiškus potvynis, suliejęs sienas ir grindis, atšvietus ant stalo; buvau išvažiavęs, o grįžus jo autorystės niekas neprisiėmė)
-- Bet kodėl dešinysis liko toks pats?
Šitas dalykas man dabar svarbesnis už teisingą paramą kultūros žiniasklaidai, referendumą dėl žemės, prezidento rinkimus. Svarbesnis ir už visatos mįsles, juodąsias skyles ir gyvybės atsiradimą...
–– Ir už Ukrainos reikalus?
Mmmm....